Fluoroplastas – tai medžiaga gaminama cheminiu būdu, kuri pasižymi cheminiu atsparumu mineralinėms ir organinėms rūgštims, šarmams, organiniams tirpikliams, oksidatoriams ir kitoms agresyvioms terpėms. Kitaip dar žinomas šiais pavadinimais: politetrafluoretilenas, teflonas, ftoroplastas.
Fluoroplastas apibūdinamas kaip fiziologiškai inertiška medžiaga, ypač geromis elektrinėmis ir mechaninėmis savybėmis, taip pat mažu porėtumu. Fluoroplastas mechaniškai atsparus išlieka temperatūriniame intervale nuo -190 oC iki +250 oC.
Savybės:
- Ypač mažas trinties koeficientas;
- Beveik nekinta veikiant temperatūrai;
- Dielektrinės savybės nesikeičia iki 200 oC temperatūros, o cheminės – iki 300 oC temperatūros;
- Tai visiškai hidrofobinė medžiaga;
- Tiek fiziologiškai, tiek biologiškai nekenksmingas.
Priklausomai nuo paskirties ir panaudojimo sąlygų fluoroplastas gali būti gaminamas su įvairiais priedais: koksu, molibdeno disulfidu, stiklo ar anglies pluoštu ir kt. Priedai naudojami padidinti fluoroplasto kietumą, šiluminį laidumą, atsparumą trinčiai, deformacijų sumažinimui, esant didelėms apkrovoms, taip pat linijinio terminio išsiplėtimo koeficiento sumažinimui.